Netrukus jie išdygs ir išleis galvas. Ir daug kur žmonės klaidžioja su krepšiais ieškodami valgomų egzempliorių. Tačiau grybai yra daug daugiau nei tik kulinarinis malonumas. Tai, kad šių būtybių išvaizda yra tokia skirtinga, jau viduramžiais gąsdino žmones. Žmones ypač gąsdino vadinamieji raganų ratilai – grybų plitimas ratais. Buvo tikima, kad raganos susirinko čia šokti Valpurgijos naktį ir manė, kad tai velnio darbas. Todėl žmonės vengdavo žengti į ratą, kad neatsidurtų piktųjų dvasių magijos apsupty. Net karvė tokioje vietoje negalėjo ganytis, nes po to tikrai neduos gero pieno.
Nors apie 200 iš maždaug 140 000 žinomų grybų rūšių gali sukelti įvairias žmonių ligas, grybų nauda neabejotina:
Medicinoje grybai turi didelę reikšmę kaip vaistų, tokių kaip antibiotikai, statinai (cholesterolio kiekį mažinantys vaistai) ir ciklosporinas (imunosupresantai) gamintojai, taip pat gaminant vakcinas nuo hepatito B.
Grybai turi klinikinę reikšmę kaip alergijų, apsinuodijimų ir infekcijų sukėlėjai.
Esant alergijai pelėsiui, imuninė sistema reaguoja į nematomas pelėsių sporas ar fragmentus. Į organizmą jie gali patekti tiek per kvėpavimo takus, tiek su maistu. Ore plaukioja daug pelėsių sporų, ypač vasaros ir rudens mėnesiais. Alergija pelėsiams pirmiausia pasireiškia čiauduliu, sloga, kosuliu, dilgėline ar alergine astma. Maisto produktų valgymas, kuriuose yra kenksmingų pelėsių sporų, taip pat gali sukelti virškinimo trakto problemų. Kaip ir daugumos alergijų atveju, svarbiausia yra vengti provokuojančių faktorių. Tačiau tai labai sunku, jei esate alergiškas pelėsiui.
Gamtoje pelėsių randama visur, bet ypač dirvožemyje ir ten, kur susidaro organinių atliekų. Grybai čia atlieka vertingą darbą, nes skaido ir perdirba organines medžiagas. Pelėsiai dažnai atsiranda gyvenamuosiuose rajonuose dėl statybos broko ar prasto patalpų vėdinimo. Tipiški pelėsių pažeidimai atsiranda dėl drėgmės už tapetų, medinių dailylenčių ir plytelių sienų. Pelėsių kolonijos gali augti ir blogai išvalytuose šaldytuvuose, šiukšlių konteineriuose, gėlių vazonuose, oro drėkintuvuose, vyno rūsiuose ar šiltnamiuose, organinių atliekų konteineriuose. Iš ten pelėsių sporos patenka į orą.
Grybų nuodai yra toksiški didelių grybų medžiagų apykaitos komponentai, kurių koncentracija yra tokia didelė, kad žmonėms ar gyvūnams vartojant atsiranda apsinuodijimo simptomai. Šiaurės pusrutulyje yra apie 200 rūšių nuodingų grybų, iš kurių apie 40 rūšių yra pavojingos ir apie 10 rūšių yra mirtinos. Yra žinoma, kad kai kurie grybai, pvz., musmirė (Amanita muscaria), sukelia ūmaus apsinuodijimo simptomus, tokius kaip vėmimas ir viduriavimas. Taip pat per kelias dienas gali atsirasti kepenų, inkstų ar širdies pažeidimas. Deja, kiekvienam iš šių nuodų nėra priešnuodžio.
Mikotoksinai yra bendras įvairių toksinų, kuriuos gamina įvairių rūšių pelėsiai, terminas. Iki šiol buvo nustatyta daugiau nei 250 pelėsių rūšių, kurios iš viso gamina daugiau nei 300 skirtingų mikotoksinų. Žmonėms svarbūs mikotoksinai yra aflatoksinai, patulinas, ochratoksinai ir trichotecenai. Priklausomai nuo mikotoksinų grupės, yra įvairių produktų, kurie gali būti klasifikuojami kaip galimi pavojaus šaltiniai. Apskritai mikotoksinų yra grūduose ir grūdų produktuose, įskaitant kukurūzus, riešutus, ypač pistacijas, vaisius ir džiovintus vaisius.
Tipišką pelėsio kvapą, sklindantį iš supelijusių objektų, taip pat iš drėgnos dirvos, sukelia lakūs organiniai medžiagų apykaitos produktai, tokie kaip geosminas, kuris yra nekenksmingas sveikatai.
Pagal DHS sistemą grybelines infekcijas (mikozes) sukeliantys grybai skirstomi į dermatofitus (gijinius grybus), mieles (dygstančius grybus) ir pelėsius.
Dermatofitai specializuojasi odos, plaukų ir nagų augime, nes turi keratinazių (fermentų), kurie tirpdo keratiną. Jiems būdingas lėtas augimas maždaug 250 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir neplinta per kraują visame kūne. Be to, jie nesukelia alergijos ir negamina mikotoksinų.
Mielių grybeliai sukelia odos ir nagų, taip pat gleivinių mikozes. Jei jie plinta per kraują, žmonėms su nusilpusia imunine sistema gali išsivystyti sisteminės mikozės, tokios kaip pneumonija, artritas ar meningitas. Mielės paprastai yra fakultatyviai patogeniškos, o tai reiškia, kad pacientas turi būti ypač jautrus šiems patogenams. Tai apima normalios bakterinės floros pokyčius, medžiagų apykaitos ligas ar hormoninius pokyčius.
Mūsų patarimas gydant nagų mikozę: naujas peclavus nagų grybelio gydymo ir priežiūros rinkinys – Nagų priežiūros pieštukas (5402101) + Apsauginis pieštukas AntiMYX (5420601)
Scopulariopsis brevicaulis tarp pelėsių užima ypatingą vietą, retai sukelia odos ir nagų mikozes. Šis grybelis, taip pat žinomas kaip „arseno grybelis“, gali augti ant arseno turinčių substratų (pvz., senų tapetų) ir gaminti arseno turinčias dujas. Garsiausia tokio apsinuodijimo arsenu auka tikriausiai buvo Napoleonas. Jo tremties kambariai Šv. Elenoje buvo nudažyti žaliai. Prieš kelerius metus atlikta jo kūno analizė atskleidė didelį arseno kiekį jo plaukuose ir naguose.
Nagu grybelis atsiranda dėl infekcijos, kurią sukelia dermatofitai, mielės arba pelėsiniai grybeliai. Dažniausiai grybelinės infekcijos įsitvirtina, kai nagas pažeidžiamas arba jei oda aplink nagus susilpnėja. Grybeliai mėgsta šiltas ir drėgnas sąlygas, todėl nagu grybelis yra ypač dažnas žmonėms, kurie dažnai nešioja uždarus batus, prakaituoja kojas arba lankosi vietose, kur daug drėgmės, pvz., baseinuose, sporto klubuose ar saunose.
Rizikos veiksniai, kurie gali didinti nagu grybelio išsivystymo tikimybę:
Silpna imuninė sistema
Cukrinis diabetas
Kojų ar rankų prakaitavimas
Nagų sužalojimai
Amžius (vyresniems žmonėms dažniau pasireiškia nagu grybelis dėl lėtesnės nagų augimo ir prastesnės kraujotakos)
Dažnas kontaktas su drėgnomis aplinkomis
Nagu grybelis dažniausiai prasideda nuo nedidelio balto ar geltono dėmelio ant nagų galiuko. Laikui bėgant, infekcija gali plisti gilyn į nagą, sukeldama daugiau pastebimų pokyčių:
Nagas tampa storas ir trapus
Keičiasi nago spalva (geltona, ruda ar net žalia)
Nagas gali pradėti skilinėti arba trupėti
Skausmas
Nemalonus kvapas
Kartais infekcija gali išplisti į aplink esančią odą, sukeldama paraudimą, patinimą ar niežulį
Jeigu pastebėjote vieną ar kelis iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą arba podologą, kuris gali nustatyti diagnozę. Dažniausiai diagnozei patvirtinti atliekama nago analizė, kurioje ieškoma grybelio. Diagnozės nustatymas yra svarbus, nes kitos nagų ligos, tokios kaip psoriazė, gali turėti panašių simptomų.
Nagu grybelis dažnai reikalauja ilgalaikio gydymo, nes nagai auga lėtai, o grybelinės infekcijos sunkiai pašalinamos. Gydymo būdai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir individualių paciento poreikių.
Antigrybeliniai kremai ir tepalai – tai vietinio veikimo preparatai, kurie gali būti naudojami lengvoms infekcijoms. Jie taikomi tiesiai ant pažeisto nago ir odos. Si
Geriamieji vaistai – sunkesniais atvejais gydytojai gali paskirti geriamuosius antigrybelinius vaistus, kurie veikia iš vidaus. Šie vaistai dažnai vartojami nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo infekcijos masto.
Nago pašalinimas – jei infekcija yra labai sunki ir nagas nebegali atsigauti, gali prireikti chirurginiu būdu pašalinti nagą, kad būtų išvengta tolimesnės infekcijos plitimo.
Lazerinė terapija – tai naujesnis gydymo metodas, kuris naudoja šviesos energiją, kad sunaikintų grybelio ląsteles. Nors šis gydymo būdas dar nėra plačiai prieinamas, kai kuriems pacientams jis buvo efektyvus.
Natūralios priemonės – kai kurie žmonės bando gydyti nagu grybelį naudojant natūralias priemones, tokias kaip arbatmedžio aliejus, česnakas ar obuolių actas. Tačiau reikia pažymėti, kad šių priemonių veiksmingumas nėra moksliškai įrodytas, todėl patartina pasitarti su gydytoju prieš pradedant naudoti tokias priemones.
Kad išvengtumėte nagu grybelio, svarbu laikytis tam tikrų higienos taisyklių:
Reguliariai plaukite ir džiovinkite kojas, ypač tarpupirščius.
Venkite nešvarios avalynės, naudokite tik savo batus ir nesidalinkite jais su kitais.
Dėvėkite lengvus, kvėpuojančius batus.
Naudokite dezinfekuojančias priemones baseinuose, saunose ir sporto klubuose.
Jei lankotės pas manikiūro ar pedikiūro specialistus, įsitikinkite, kad naudojami įrankiai yra sterilūs.
Nagu grybelis yra dažna, bet gydoma problema. Svarbiausia – laiku atpažinti simptomus ir pradėti tinkamą gydymą. Ankstyvas diagnozavimas ir tinkamos priežiūros priemonės gali padėti išvengti ilgalaikių komplikacijų ir užtikrinti, kad jūsų nagai išliks sveiki. Jei kyla įtarimų dėl infekcijos, geriausia kreiptis į specialistą, kuris paskirs efektyviausią gydymą.
Comments (0)