Dishidrotinė egzema, dar vadinama dishidrozė, yra lėtinė odos liga, pasireiškianti smulkių, niežtinčių, skysčio pripildytų pūslelių atsiradimu ant rankų ir (arba) kojų pėdų. Ši liga dažniausiai paveikia jaunus suaugusiuosius, tačiau gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Ji yra viena iš egzemos formų, kurios būdingas uždegiminis odos procesas, sukeliantis diskomfortą ir socialinius nepatogumus dėl matomų odos pažeidimų.
Nors dishidrotinė egzema nėra užkrečiama, jos pasireiškimo pobūdis gali sukelti stresą ir emocinį nerimą sergantiems asmenims. Odos ligos dažnai turi psichologinių aspektų, nes fizinis diskomfortas ir estetinis veiksnys gali paveikti žmogaus savivertę ir gyvenimo kokybę. Sergantieji gali jausti gėdą ar nepasitenkinimą dėl savo odos būklės, todėl svarbu, kad gydymas apimtų ir psichologinį palaikymą.
Dishidrotinės egzemos simptomai yra įvairūs ir gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo:
Pūslelių atsiradimas: mažos, niežtinčios pūslelės, dažniausiai pasirodančios ant delnų, pirštų šonų ar pėdų. Šios pūslelės gali atsirasti staiga ir dažnai susikaupia grupėmis, sudarydamos odos nelygumus.
Niežėjimą ir deginimą: stiprus niežėjimas yra vienas iš pagrindinių simptomų, kuris gali sukelti didelį diskomfortą ir trukdyti miegui ar kasdienei veiklai. Kartais niežulys gali būti toks intensyvus, kad žmonės ima kasytis iki odos pažeidimo, didindami infekcijų riziką.
Odos pleiskanojimą ir sausumą: po pūslelių prasprogimo oda gali tapti sausa, jautri ir pradėti pleiskanoti. Tai gali sukelti antrinius simptomus, tokius kaip skausmas ir sudirgimas.
Sustingimą ir diskomfortą: pažeistose vietose oda gali sustingti, todėl kiekvienas judesys, ypač rankomis, gali tapti skausmingas ir ribojantis.
Simptomai paprastai tęsiasi nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o atkryčiai dažnai būna cikliniai, ypač jei neidentifikuojami ar neišvengiami provokuojantys veiksniai.
Nors tikslios dishidrotinės egzemos priežastys vis dar nėra iki galo išaiškintos, tyrimai rodo, kad ją gali lemti keli veiksniai:
Alergijos: žmonės, turintys polinkį į alergijas, atopinį dermatitą ar kitas odos ligas, dažnai yra labiau linkę į dishidrotinę egzemą. Kai kuriems pacientams pūslelės atsiranda kaip reakcija į tam tikrus alergenus, pavyzdžiui, nikelį ar kobalto turinčius daiktus.
Stresas: stresas ir emocinė įtampa gali pabloginti egzemos simptomus. Manoma, kad stresas gali veikti imuninę sistemą, todėl oda tampa jautresnė ir labiau pažeidžiama.
Karštas ar drėgnas oras: klimato sąlygos, ypač padidėjusi drėgmė ir aukšta temperatūra, dažnai lemia simptomų paaštrėjimą. Sezoniniai pokyčiai taip pat gali turėti įtakos odos būklei.
Cheminiai dirgikliai: dirgiklių, tokių kaip muilai, plovikliai, valymo priemonės ir tam tikros kosmetikos priemonės, poveikis gali pabloginti būklę. Darbo vietose, kur dažnai kontaktuojama su chemikalais, būtina imtis papildomų atsargumo priemonių.\
Dishidrotinės egzemos diagnozė dažniausiai remiasi paciento simptomų aprašymu ir dermatologo atliekama odos būklės apžiūra. Kartais gali prireikti išsamesnių tyrimų:
Odos biopsija: atliekama siekiant atmesti kitas panašias odos ligas, tokias kaip grybelinės infekcijos ar kitos egzemos rūšys.
Alergijos testai: jei įtariama, kad liga susijusi su alergija, dermatologas gali rekomenduoti atlikti odos lopo testus, kurie padeda identifikuoti alergenus.
Gydytojas gali įvertinti ir bendrą paciento sveikatą, kad suprastų galimus imuninius ar hormoninius veiksnius, kurie gali turėti įtakos egzemos paūmėjimams.
Gydymas gali skirtis priklausomai nuo simptomų sunkumo ir individualių veiksnių. Dažniausiai naudojami gydymo metodai:
Kortikosteroidai: vietiniai kortikosteroidų kremai ar tepalai yra pirmo pasirinkimo vaistai, siekiant sumažinti uždegimą ir niežulį. Stipresni kortikosteroidai gali būti naudojami trumpam laikotarpiui esant ūmiems simptomams.
Antihistamininiai vaistai: kartais skiriami norint sumažinti niežėjimą ir pagerinti miegą.
Imunomoduliatoriai: jei kortikosteroidai nėra pakankamai veiksmingi, gali būti skiriami vietiniai ar sisteminiai imunomoduliatoriai, kurie padeda kontroliuoti uždegimą.
UV terapija: fototerapija, naudojant ultravioletinius spindulius, gali būti taikoma esant ilgalaikiam gydymui ir sunkesniems atvejams. Tai padeda sumažinti uždegimą ir stabilizuoja odos būklę.
Be medicininio gydymo, tam tikri gyvenimo būdo pakeitimai gali žymiai pagerinti sergančiųjų būklę. Svarbiausi patarimai:
Vengti odos dirgiklių: reikėtų naudoti neagresyvius, hipoalerginius ploviklius ir valiklius, vengiant odos sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis.
Nuolatinis odos drėkinimas: drėkinimas yra viena iš svarbiausių kasdienės priežiūros dalių. Tepkite kremą kelis kartus per dieną, ypač po rankų plovimo ar maudymosi.
Naudoti apsaugines priemones: dirbant su cheminėmis medžiagomis arba ilgai laikant rankas vandenyje, būtina dėvėti apsaugines pirštines.
Streso valdymas: medituoti, sportuoti ar užsiimti kitomis veiklomis, kurios padeda sumažinti stresą, gali būti naudinga ne tik bendrai sveikatai, bet ir odos būklei.
Dishidrotinė egzema gali būti itin nemaloni ir trukdanti kasdienei veiklai, tačiau supratus pagrindinius simptomus ir tinkamai rūpinantis oda, galima žymiai sumažinti ligos pasireiškimus. Gydymas turi būti individualizuotas, o prevencinės priemonės padeda ilgiau išlaikyti remisiją. Susidūrę su simptomais, nedvejodami kreipkitės į dermatologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir parengtas
Comments (0)